Kelionių organizatorei „TT Baltics“ dėl sankcijų sustabdžius veiklą, neišvykę atostogauti keli tūkstančiai klientų nuo pavasario negali atgauti apie pusės milijono eurų, o bendrovės darbuotojai skundžiasi negaunantys atlyginimų. Šiomis dienomis reikalai, regis, pasistūmėjo į priekį. Situacijoje dalyvaujantis bankas informavo „Delfi“, kad ketina atnaujinti lėšų grąžinimą.

Latvijoje registruota „TT Baltics“ iki šių metų vasario mėnesio organizavo keliones užsakomaisiais skrydžiais (Turkija, Egiptas, Graikija ir kt.). Ji tai darė su „TUI Baltics“ prekiniu ženklu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Dėl įvestų Europos Sąjungos ir JAV OFAC sankcijų vienam iš akcininkų Aleksejui Mordašovui, nuo kovo bendrovė teigia negalinti atlikti jokių veiksmų bei mokėjimų be atitinkamų valstybės institucijų leidimo. Latvijoje situacija kitokia – klientai atgavo pinigus.

Bendrovės darbuotoja Daiva (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) sako pasigendanti didesnio valstybės dėmesio šiai situacijai.

„Dėl viso to kenčia ne tas A. Mordašovas, o mūsų, Lietuvos žmonės, kurie įmokėjo pinigus, – yra ir po 3 tūkst. įmokų, ir kreditus moka už neįvykusias keliones, – ir mes, darbuotojai, dirbame dykai, nenorėdami palikti žmonių nežinioje, nes vis tiek jie ir skambina, teiraujasi, o mes pasakyti nieko negalime. Manau, kad čia tiesioginė valstybės atsakomybė imtis kažkokių veiksmų, patiems kreiptis ir kažką daryti dėl savo piliečių“, – „Delfi“ sakė Daiva.

Jos teigimu, bendrovėje likę trys darbuotojai.

„Kadangi tokia situacija, kad žmonės neturi, iš ko gyventi, tai dirbti nemokamai ne visi pasiryžta. Mes negauname atlyginimo nuo birželio, paskutinis buvo gegužės pabaigoje, bet nuo to laiko yra darbuotojų, kurie irgi išėję iš darbo ir negavo tų atsiskaitymų.

Dirba nemokamai ir žmonių labui, nenori palikti klientų nežinioje ir norisi jiems padėti, tai altruistiniais tikslais ir dirbame“, – kalbėjo moteris.

Ji stebisi, kodėl Latvijoje esantys darbuotojai gauna atlyginimus, o turistai atgauna sumokėtus pinigus, juk abi šalys yra Europos Sąjungoje. Daiva klausia, ar valstybė sumokės ir delspinigius, priklausančius darbuotojams už vėluojančius atlyginimus.

„Viską turime daryti patys. Mūsų Lietuvos padalinio vadovė viską daro pati, niekas nepadeda, neinformuoja, kur čia geriau kreiptis. Kreipėsi į tą Amerikos tarnybą, net atsakymo, kad gavo ar patvirtinimo, nėra. Manau, kad jeigu kreiptųsi kažkas iš aukštesnio lygio institucijų, galbūt viskas vyktų žymiai greičiau“, – svarsto Daiva.

Bendrovės atstovė Rasa Barisienė sako, kad kol buvo įvestos Europos Sąjungos sankcijos, tol leidimus būtiniesiems mokėjimams ir darbo užmokesčiui, valstybės mokesčiams mokėti išdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Užsienio reikalų ministerija. Birželio mėnesį įsigaliojo JAV sankcijos ir situacija pasikeitė.

„Citadele“ informavo, kad stabdo visus mokėjimus ir prašo papildomo leidimo, rašto iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos, kad toliau vykdytų. Kreipėmės į juos, URM sakė, kad čia ne jų kompetencija ir turime kreiptis į FNTT. Kreipėmės, jie sakė, kad prižiūri tik Europos Sąjungos sankcijas, JAV sankcijų neprižiūri ir jokių raštų raštų nerašys.

Tada parašėme skundą Lietuvos bankui, jis atrašė, kad kreiptumėmės į Užsienio reikalų ministeriją arba rašytume raštą į JAV valstybės departamentą (OFAC tarnyba – red.). Parašėme ten, ir priminimų parašėme, atsakymo, žinoma, nėra. Faktiškai ratas užsidarė“, – bendrovės veiksmus nupasakojo R. Barisienė.

Anot jos, tarp institucijų, į kurias kreiptasi, yra Valstybinė darbo inspekcija (VDI), Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), Seimas.

„Bet ji (VDI) reguliuoja tik tada, jeigu darbdavys nesutinka mokėti. Čia – darbdavys nori mokėti, turi tų pinigų, bet bankas neišleidžia, nors pagal Lietuvos Konstituciją yra piliečio teisė gauti darbo užmokestį. Dar parašėme Seime. Nežinome, kur besikreipti. Dar bandome kalbėti su Vartotojų teisėmis“, – sako R. Barisienė.

„Citadele“ korporatyvinės komunikacijos vadovė Kristinė Mennika praėjusią savaitę komentavo „Delfi“, kad Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų OFAC ir nacionalinės sankcijos taikomos tiek fiziniams asmenims, tiek organizacijoms, o bet kokia neautorizuota veikla, įskaitant bankinius pervedimus, su įmonėmis, kurioms taikomos ES sankcijos arba jų vardu, gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

„Mūsų manymu, tai nėra priimtina nei bankui, nei mūsų kliento klientams. „Citadele“ veikia vadovaudamasi Lietuvos ir Latvijos įstatymais, taip pat savo vidaus politika ir vos gavusi atitinkamus leidimus, nedelsdama vykdo mokėjimus iš subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąskaitų.

Informavome „TT Baltics“ apie veiksmus, kurių jie turėtų imtis, kad bankas galėtų apdoroti mokėjimus. Kol kas jokios informacijos apie atliktus veiksmus iš įmonės negavome“, – ketvirtadienio vakarą informavo bankas.

Jis pridūrė, kad Latvijoje, vadovaujantis Sankcijų įstatymu, finansų sektorių reguliuojanti institucija gali išduoti leidimus atlikti mokėjimus tais atvejais, kai asmeniui taikomos JAV OFAC sankcijos. Tačiau Lietuvoje esą nėra įstatymo ir praktikos, kaip taikyti JAV OFAC sankcijas ir gauti leidimus tokiems mokėjimams atlikti.

„Taigi, po to, kai JAV OFAC nustatė „TT Baltics“ naudos gavėją, Latvijoje buvo galimybė atnaujinti mokėjimus vartotojams anksčiau nei Lietuvoje. Bankas supranta sudėtingą padėtį Lietuvoje ir šiuo metu glaudžiai bendradarbiauja su kitais rinkos dalyviais ir valdžios institucijomis dėl būdų, kaip, kuo greičiau grąžinti lėšas Lietuvos vartotojams“, – rašoma komentare.

R. Barisienė penktadienį teigė, kad regis, „ledai pajudėjo“, nors laukiama pirmadienio.

„Šiandien ryte gavome žinutę iš „Citadele“ banko, kad lyg sutinka pajudinti tuos mokėjimus nuo pirmadienio. Tai dabar laukiame, kaip viskas suvaikščios, nes penktadienis. Kažkas suveikė, kažkuri iš tų institucijų ir jie parašė, kad jie leis daryti, ką patvirtino FNTT. Bet reikia, kad išeitų nors pirmas mokėjimas“, – teigia „TT Baltics“ atstovė.

Bankas pirmadienį „Delfi“ pranešė: „Informuojame, kad bankas ketina atnaujinti lėšų grąžinimus Lietuvos vartotojams pagal nustatytas procedūras.“

Vertindami sudėtingą klausimo sprendimo eigą, teisininkai atkreipia dėmesį į bendrovės registravimo vietą, nors ir pripažįsta, jog Europos Sąjungoje galima būtų tikėtis vienodo sankcijų traktavimo.

Kelionių advokatas Edmundas Rusinas teigia, kad atsakymo būtų linkęs ieškoti pačiame banke.

„Nepriklausomai nuo to, ar tai yra Europos Sąjungos, ar Amerikos sankcijos, bet jų egzistavimas nebuvo kliūtimi išmokėti Latvijoje, o Lietuvoje kažkodėl yra kliūtis. (…) Mūsų institucijos dėl Amerikos sankcijų iš tikro kontrolės nevykdo, tik dėl Europos Sąjungos, bet kodėl vienoje valstybėje finansų įstaiga gali (išmokėti – red.), kitoje – ne. Čia ieškočiau atsakymo pačiame banke“, – sako teisininkas.

Anot E. Rusino, vartotojai galbūt galėtų atgauti pinigus per prievolių vykdymo užtikrinimo mechanizmą, tačiau problema ta, jog kol kas jame nefigūruoja sankcijos.

„Pavyzdžiui, jeigu tai būtų Lietuvoje: kol kelionių organizatorius nėra nemokus arba bankrotas jam, iš tikro tas mechanizmas neįsijungia, bet Lietuvoje ir dėl šito, ir dėl kitų įvykių keičiame Turizmo įstatymą, jis leis Vartotojų teisių apsaugos tarnybai traktuoti kaip draudiminį įvykį. Tarkime, jeigu dabar neatsiskaitoma su turistais, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali naikinti licenciją, kelionių organizatoriaus licenciją, ir tai yra kaip draudiminis įvykis grąžinti turistams pinigus“, – aiškina advokatas.

Pasak jo, paskui jau draudimo bendrovė su banku ar institucijomis spręstų klausimą, kaip regreso tvarka susigrąžinti klientams išmokėtus pinigus.

„Europoje Sąjungoje, skirtingose valstybėse, Lietuvoje ir Latvijoje, nepriklausomai nuo to, koks yra sankcijų įstatymas, negali būti skirtingas požiūris, skirtinga taikymo metodika tų pačių sankcijų“, – analizuoja teisininkas.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/pinigu-neatgaunantys-lietuvos-turistai-sankciju-ir-biurokratijos-labirinto-ikaitai-91175111