ESTT sprendimai dėl COVID-19 poveikio organizuotoms turistinėms kelionėms

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė sprendimus dar vasarą nagrinėtose dviejose bylose, kuriose buvo analizuojama daug su COVID-19 epidemijos poveikiu organizuotoms turistinėms kelionėms susijusių aplinkybių, svarbių visoms šalims narėms. Šie teismo išaiškinimai bus svarbus tiek būsimai teismų praktikai, tiek teisės doktrinai. Vienoje bylų kliento interesams atstovavo advokatas Edmundas Rusinas.

Vienas svarbiausių Teisingumo Teismo analizuotų klausimų susijęs su keliautojų teise nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį, nemokant sutarties nutraukimo mokesčio, kuomet kelionės tikslo vietoje atsiranda neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių, darančių didelį poveikį paketo vykdymui. Jau iki teismo sprendimo priėmimo teisės doktrinoje buvo laikomasi pozicijos, jog, keliautojui pareiškus prašymą kelionių organizatoriui nutraukti sutartį dėl kelionės tikslo vietoje esančių neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių, jų egzistavimas vertinamas sutarties nutraukimo momentu.

Kitaip tariant, jei keliautojas pageidauja nutraukti sutartį dėl nepaprastų aplinkybių, kurios gali įvykti ateityje, tačiau sutarties nutraukimo momentu jos dar neatsiradusios, tai padaryti galės tik sumokėdamas atitinkamą sutarties nutraukimo mokestį pagal sutarties sąlygas. ES Teisingumo Teismas patvirtino šią teisės doktrinoje vyravusią nuostatą konstatuodamas, jog siekiant nustatyti, ar atsirado neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, darančios didelį poveikį paketo vykdymui arba keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą, reikia atsižvelgti tik į padėtį, susiklosčiusią tą dieną, kai keliautojas nutraukė kelionės sutartį ir visiškai nesvarbu, ar vėliau kelionė faktiškai įvyko ar ne.

Esant tokiam Teisingumo Teismo išaiškinimui reikia žinoti, kad keliautojai, pageidaujantys nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį, nemokėdami kelionės nutraukimo mokesčio, turi įsivertinti, ar iš tiesų sutarties nutraukimo momentu jau egzistuoja nepaprastos aplinkybės, darančios didelį poveikį sutarties vykdymui. Prognostinis didelio poveikio paketo vykdymui vertinimas, neegzistuojant nepaprastoms aplinkybėms sutarties nutraukimo momentu, nėra pakankamas sutarties nutraukimui ir visų už kelionę sumokėtų pinigų atgavimui.

Kitoje byloje Teismas išaiškino, jog neišvengiamų ir nepaprastų aplinkybių atsiradimo kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta konstatavimas nepriklauso nuo to, ar kompetentingos institucijos yra paskelbusios oficialią rekomendaciją keliautojams nevykti į atitinkamą zoną arba oficialų sprendimą, kuriuo ši zona priskiriama prie rizikos zonos. Tokiu būdu, bylą išnagrinėjęs Teismas, vėlgi, patvirtino teisės doktrinoje vyravusią nuomonę, jog Užsienio reikalų ministerijos ar kitų institucijų skelbiamos rekomendacijos dėl (ne)vykimo į konkrečią šalį gali būti vertinamos kaip nepaprastų aplinkybių egzistavimą preziumuojančios, bet ne imperatyviai nustatančios išvados.

Tokiu būdu, keliautojas, siekdamas nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį, nemokėdamas nutraukimo mokesčio, turi žinoti, jog nepaprastų aplinkybių įrodinėjimui kompetentingų institucijų rekomendacijų dėl (ne)vykimo į konkrečią šalį nepakanka.

Teismas taip pat nurodė, jog sąvoka neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, darančios didelį poveikį paketo vykdymui arba darančios didelį poveikį keleivių nuvežimui į kelionės tikslo vietą apima ne tik aplinkybes, dėl kurių neįmanoma įvykdyti šio paketo, bet ir aplinkybes, kurios, neužkirsdamos kelio tokiam įvykdymui, lemia tai, kad šis paketas negali būti įvykdytas, nesukeliant rizikos atitinkamų keliautojų sveikatai ir saugumui, prireikus atsižvelgiant į asmeninius veiksnius, susijusius su individualia šių keliautojų padėtimi. Toks poveikis turi būti vertinamas iš vidutinio keliautojo, kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus, perspektyvos tą dieną, kai nutraukiama atitinkama kelionės paslaugų paketo sutartis. Šiuo išaiškinimu Teismas atskleidė, kad didelis poveikis kelionės vykdymui yra suprantamas ne kaip faktinis kelionės vykdymo negalimumas, bet kaip paketo negalėjimas įvykdyti nesukeliant rizikos keliaujančiųjų sveikatai ir saugumui.

Svarbu pažymėti ir tai, kad Teisingumo Teismas patvirtino, jog padėtis, apie kurią kelionės paslaugų paketo sutarties sudarymo dieną atitinkamas keliautojas jau žinojo arba kurią galėjo numatyti, negali būti keliautojo nurodoma kaip neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės. Kitaip tariant, jei sutarties sudarymo metu keliautojui jau buvo žinomos atitinkamos neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, dėl kurių vėliau buvo nutraukta organizuotos turistinės kelionės sutartis, tai nesuteikia teisės keliautojui  reikalauti visų už kelionę sumokėtų pinigų grąžinimo, nebent tos aplinkybės, lyginant jas sutarties sudarymo ir nutraukimo momentu,  iš esmės pasikeitė.

Vienas iš Teisingumo Teismui užduotų klausimų, ar sąvoka „kelionės tikslo vieta ar visiškai greta“ apima tik atvykimo valstybę ar, atsižvelgiant į neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės pobūdį – užkrečiamą virusinę infekciją, ir išvykimo valstybę, taip pat su vykimu į kelionę ir grįžimu iš jos susijusius taškus, liko neatsakytas. Tačiau Teismas performulavo šį klausimą užduodamas jį taip: ar siekiant nustatyti ar neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės, atsiradusios kelionės tikslo vietoje ar visiškai greta, daro didelį poveikį paketo vykdymui, taip pat gali būti atsižvelgta į poveikį, atsiradusį išvykimo vietoje ir su vykimu į kelionę bei grįžimu iš jos susijusiuose taškuose. Atsakydamas į šį klausimą Teisingumo Teismas nurodė, kad, sprendžiant, ar neišvengiamos ir nepaprastos aplinkybės daro didelį poveikį paketo vykdymui, gali būti vertinama ir keliautojo išvykimo vietos valstybėje buvusi padėtis sutarties nutraukimo momentu.

#kelioniuadvokatas #ADER #TourismLaw